0
– Kodėl Prancūzijoje žmonės išeina į
gatves protestuodami prieš pensijų reformas, o pas mus – niekada?
– Todėl, kad už mūsų pensiją net iki
gatvės sunku nueiti.
0
– O kaip jūs produktus tikrinate?
– Mūsų lakmuso popierėlis – katinas
Mikis. Jeigu Mikis ėda, vadinasi, geri.
– O jeigu neėda – metate lauk?
– Kodėl? Patys valgome.
0
Teisme:
– Kodėl padavėte skyrybų prašymą?
Juk net keturiasdešimt metų kartu su
žmona gyvenote!
– Jūsų kilnybe, tai jūs manote, kad aš
dar mažai nukentėjau?
0
– Mano draugui avižinis alus sukeldavo keistą alerginę reakciją – tai ausis
ištindavo, tai ranka. Kokio tik nori alaus
galėdavo nors cisterną išgert, o šito
pakakdavo vos poros bokalų – iškart
alergija...
– Žinau, man nuo degtinės tas pats –
tai po akim mėlynė, tai nosis nubrozdinta... Kad ją kur tą alergiją!
0
Numiršta energetikas. Stoja prieš
apaštalą Petrą.
– Tai, vadinasi, energetikas?
– Taip.
– Į pragarą. Ir kuo greičiau.
– Kodėl? Aš juk visą gyvenimą tinkamai elgiausi!
– A, jūs ne taip supratote. Jiems ten
skubiai reikia katilą paleisti.
0
– Kas tu?
– Tavo laimė.
– O ko tokia sukrypusi?
– Na, nežinau, tu juk pats mane nusikalei.
0
– Atleiskite, jūs organizuojate aiškiaregių konkursą?
– Dalyvių atranka tik po savaitės.
Ateikite vėliau!
– Jūs nesupratote – prizo atsiimti
atėjau.
0
Klube šnekučiuojasi du anglų
džentelmenai:
– Mano žmona kentėjo nuo nuobodulio ir kiauras dienas grodavo pianinu.
Mane tai klaikiai nervino ir aš jai patariau
pasikviesti kompanionę prasiblaškyti.
– Na, ir ką gi, prasiblaškė?
– Dabar jos groja keturiomis rankomis.
0
Vakaras prieš pat Naujuosius metus,
sutuoktinių pora, apsikrovusi ryšeliais,
maišais, dėžėmis su tortais skuba namo.
Prie tvoros guli prisilupęs vyras. Žmona
nepatenkinta niurzga saviškiui:
– Štai, visi normalūs žmonės jau švenčia, o pas mus amžinai viskas paskutinę
minutę...
0
Vyras visą dieną žvejojo... ir nieko
nepagavo. Pakeliui į namus jis užsuko į
žuvų parduotuvę:
– Pasverkite man tuos du nedidukus
karpiukus...
Pardavėjas:
– Man skambino jūsų žmona ir pasakė, kad šiandien jūs pagavote lašišą.
0
Gydytojas:
– Kodėl jūs visiems sakote, kad esate
Napoleonas, ir tik man vienam prisistatote kaip Ivanas Rūstusis?
– Todėl, gydytojau, kad jūsų aš niekada neišdrįsčiau apgaudinėti.
0
– Klausykite, mielasis, skumbrė, kurią
vakar pas jus pirkau, buvo nešviežia.
– Keista, ji juk tiesiai iš jūros.
– Na, tada, tikriausiai, ji iš ten ėjo pėsčiomis per karštį.
0
Žmona, grįžusi iš svečių, laiminga pasakoja vyrui:
– Vakaras buvo nepakartojamas!
Klausučiai paprašė manęs padainuoti,
ir aš sutikau.
– Ir gerai padarei. Nepatinka man tie
Klausučiai.
0
– Taigi. Esate kaltinamas šarlatanizmu. Jūs pardavinėjote patikliems žmonėms
amžinos jaunystės eliksyrą. Ar
anksčiau buvote teisiamas?
– Taip. 1451, 1639, 1893 ir 1904
metais.
0
– Jūs mūsų valdančiaisiais tikite?
– Taip!
– Bet juk jie apgaudinėja.
– Na, štai aš ir tikiu, kad jie vėl apgaus!
0
Laukdami priėmimo pas gydytoją,
kalbasi du pensininkai:
– Tie gydytojai rašo kaip su vištos koja! Tų receptų neįmanoma įskaityti!
– Tai ir gerai! Aš su savo receptu nemokamai visus metus važinėjau
troleibusu, pusę metų vaikščiojau į operos ir
baleto teatrą, o dabar dar gavau priedą
prie pensijos!
0