Usenet @ RKM

«»
– Rašo, kad šimpanzės išmoko gydytis
augalais.
– Kad mums tokį gydytoją šimpanzę į
polikliniką! O tai mūsiškiai vien
chemiją išrašo...
«»
– Patricija, tu sušlamštei visus mano
„Kinder“ kiaušinius?!
– Tyliau, brangusis, aš dabar pilna
siurprizų!
«»
Klientas:
– Ar galėčiau gauti kavos be kofeino?
Padavėjas:
– Žinoma. Ar norėtumėte ir pieno be
laktozės bei cukraus be cukraus?
«»
– Tėti, o kada aš galėsiu priimti kardinalius
sprendimus?
– Kai tapsi kardinolu, mano sūnau.
«»
Gydytojas:
– Kaip jūs miegate?
Pacientas:
– Kaip kūdikis.
Gydytojas:
– Tai puiku!
Pacientas:
– Ne visai. Pabundu kas dvi valandas
ir verkiu.
«»
– Vyras padovanojo pakabutį, kuriame
išgraviruota: „Aš visada šalia“...
– Viešpatie, kaip romantiška!
– Gal ir romantiška, bet dabar vaikštau
ir dairausi...
«»
Alpinistai giriasi vienas kitam:
– Aš du kartus užkariavau Everestą.
– O aš tris kartus.
– O aš iš viso penkis kartus.
– O man per jus tenka kiekvieną savaitę
tvarkytis viršukalnėje, – niauriai tarė
šerpas, nurinkdamas nuo stalo stiklines.
«»
– Kaip tu pakenti savo žmoną?.. Ji amžiais
bamba, zyzia, ėda tave, kabinėjasi
prie kiekvienos smulkmenos... Ar ji išvis
kada nors būna geros nuotaikos?
– Neduok Dieve! Kai jos nuotaika gera,
ji dar ir dainuoja!
«»
Senelis, linguodamas galva, žiūri
į telefoną maigantį anūką:
– Aš, anūkėli, tavo metų, beje, jau
dirbau...
– Aš, beje, tavo metų dar dirbsiu,
seneli...
«»
Turistas Afrikoje žiūri, kaip vietinės
genties gyventojas kelias valandas atkakliai
muša didžiulį tamtamą.
– Kodėl jūs taip darote?
– Pas mus jau dvi savaites nėra
vandens.
– Tai jūs šitaip meldžiate savo dievų,
kad atsiųstų lietų?
– Ne, aš tiesiog santechniką kviečiu!
«»
– Ką, lauki princo su baltu leksusu?
– Ne… Svarbiausia, kad geras žmogus
būtų, o kokios spalvos leksusas –
nesvarbu.
«»
– Kodėl pavėlavote?
– Nes vėlokai išėjau iš namų.
– O anksčiau nebuvo galima išeiti?
– Išeiti anksčiau jau buvo per vėlu.
«»
– Jeigu aš išloščiau milijoną, aplink
mane neliktų nė vieno vargšo…
– Persikraustytum gyventi į turtuolių
rajoną?
«»
Lauke tvoskia pragariškas karštis.
Vyras grįžta iš parduotuvės. Žmona
nustebusi:
– Kam tu tiek razinų pripirkai? Mums
jų visai nereikėjo.
– Kai pirkau, jos dar buvo vynuogės.
«»
– Brangioji, kai Petraičiai nusipirko
naują baldų komplektą, tu įsigeidei
tokio paties. Aš paaukojau mūsų santaupas
ir nupirkau jį. Kai jie nusipirko
naują automobilį, tu kategoriškai
atsisakei liptį į mūsų opelį. Paėmiau
paskolą iš banko ir nupirkau naują automobilį.
Kai jie išsileido į mėnesio kelionę
po Europą, aš įsidarbinau trimis
etatais, kad ir mes galėtume keliauti
ten, kur buvo jie. Taigi, brangioji, o ką
dabar mes darysime?
– Ar jie vėl ką nors naujo įsigijo?
– Taip, Petraitis turi naują žmoną.
«»
Daug metų drauge pragyvenusių
sutuoktinių dialogas:
– Birute, o kur tas…
– Taigi ten.
– Aaa, tikrai, visai pamiršau!
«»
– Ar jūs žinote, iš kur atsirado variniai
laidai?
– Du suvalkiečiai rado varinę
monetą.
«»
Gydytojas pacientui parašo receptą.
Šis jį apžiūri ir sako:
– O gal galėtumėte dar parašyti pažymą,
kad aš esu idiotas?
– Kam jums tokia pažyma?
– Na, tiesiog aš manau, kad vaistinėje
lašų nuo slogos už 40 eurų be tokios
pažymos man niekas neparduos.
«»
– Sako, kad žmogaus namai yra ten,
kur jis laiko mobiliojo telefono įkroviklį.
– O jeigu aš jį nešiojuosi su savimi?
– Vadinasi, tu – benamis.
«»
– Ar jūs kalbate vokiškai?
– Yes!
– Betgi atsakėte angliškai.
– Nieko sau! Pasirodo, aš dar ir anglų
kalbą moku.
«»
– Ar jūs tikite pasaulio pabaiga?
– Tikėti netikiu, bet jau stebiu.
«»
– Patikėkite, visi nemalonumai kada
nors baigiasi.
– O jūs – optimistas…
– Ne, aš – kapinių sargas.
«»
– Kuo svajoji dirbti?
– Aš svajoju dirbti?
«»
Režisierius – aktoriui:
– Jūs šioje pjesėje vaidinsite paprastą
vyrą, vedusį jau trisdešimt metų.
– Aaa… O aš tikėjausi vaidmens su
žodžiais.
«»
Studentas skundžiasi draugui:
– Niekaip nepavyksta parašyti
magistro darbo…
– O tu paimk kokio nors tos srities
korifėjaus darbą ir perrašyk jį atgaline
tvarka – nuo pabaigos iki pradžios.
Susitinka po poros savaičių.
– Na, kaip, ar pabandei?
– Pabandžiau.
– Ir kaip?
– Išėjo mano darbo vadovo
disertacija.
«»
– Kodėl išsiskyrei su vyru?
– Jis man nesuteikė to, ko aš tikėjausi.
– O ko tu tikėjaisi?
– Nežinau, bet jis man to nesuteikė.
«»
– Sveikinu, operacija pavyko puikiai:
dabar jūs – moteris!
– Daktare, betgi man turėjo operuoti
apendicitą!
– Na, jums, moterims, niekuomet
neįtiksi…
«»
– Et, geriau aš būčiau gimusi vyru...
– Kodėl?
– Įsivaizduok, kaip paprasta būtų:
atsikeli ryte, atsidarai spintą, kas iš jos
iškrenta, tuo ir apsirengi.
«»
– Pone kapitone, ar toks didelis garlaivis
dažnai skęsta?
– Ne, ponia, paprastai jis nuskęsta
vieną kartą ir visam laikui lieka dugne.
«»
– Kad numesčiau svorio, sporto klube
išleidžiu beveik penkis šimtus eurų
per mėnesį.
– Kodėl tiek daug?
– Ten bufete viskas labai brangu…
«»