J.J., permalink
- Ir galite skųstis direktoriui, ministrui ar kokiam kitam velniui!
- Sėdėkit tyliai, kad girdėtumėt, kaip pelė praskrenda.
- Jums nieko nėra švento, net mokyklos tualete rūkote!
- Praėjusį kartą taip nieko ir neišmokote, šiandien tęsime toliau.
- Lukai, tu neteisingai tyli.
- Aš liepiau tau susiimti, o tu ką pasiėmei?!
- Berniukai ir mergaitės! Primenu, kad rytoj visi turite ateiti su baltais
marškinėliais ir tamsiais sijonėliais. - Ko tu ten užpakalį kasaisi? A, galvoji.
- Žemė turi įprotį suktis.
- Tu ką, pirmą kartą gimęs?
- Imkite rašiklius ir garsiai užsirašykite.
- Tris dienas mokykloje nebuvai, o jau į tualetą užsimanei!
- Kodėl tu, Evelina, atėjai į klasę su mini sijonėliu? Nori pasirodyti
protinga? - Padalijame atkarpą į tris nelygias puses.
- Vegetatyvinis dauginimasis neturi nieko bendra su tuo žodžiu, kurį
kažkas parašė ant lentos. - Dovile, kodėl atėjai tiek prisidažiusi? Tiesiog taip ir norisi ne
aiškinti tau apie kondensatorių, o pasiūlyti pinigų. - Maža to, kad tu rūkai, bet tu netgi rūkai neteisingai.
- Aš žinau, Martynai, kad tu sergi už "Lietuvos rytą", bet tai dar
nereiškia, kad tu neturi mokytis apie Žalgirio mūšį. - Pasidėk tą savo muziką, o tai nuimsiu ausis ir nusuksiu ausines!
- Kur sąsiuvinis? Prarijai ? ! ?
- Kas man atsakys? Niekas ?! Čia juk lengvas klausimas! Nagi, rankas
aukštyn! - Kiek čia mokinių atėjo - penki? O turėjo būti keturi! Kur dar du?
- Zenonai, net jei tu ruošiesi pragyventi iš kortų lošimo, tau reikia
išmokti skaičiuoti. - Mielasis tu mano Mindaugai, tai, ką tu čia nupiešei, tikrai ne
sinusoidė, o pats tikriausias užpakalis. - Šiandien dar tik trečiadienis, o jūs jau tokias nesąmones kalbate.
- Sauliau, šią savaitę tu jau vėluoji į pamokas trečią kartą! Kitas tavo
pavėlavimas bus ketvirtas! - Lūpas pasidažyti net ir aš moku, o tu man papasakok apie pirmą Niutono
dėsnį. - Aš tik vieno nesuprantu - nejaugi apžiūrinėti kažkokias kortas yra
įdomiau, negu klausytis apie iešmučio virškinimo sistemą? - Kai iš tavęs, Jonai, išaugs banditas, tik niekam nesakyk, kad aš buvau
tavo mokytoja. - Justai, baik lįsti prie Igno! Gal jūs meilužiai?
- Reikia šokinėti taip, kad kojų raumenys dirbtų kaip spyruoklės, o ne
kaip varlės ant ledo. - Lukai, nevaizduok čia kvailio, protingesnio už mane!
- Taigi, kaip sakoma, neperšokęs griovio, nespjauk į šulinį.
- Neatsikalbinėkit, o čiupkit grėblius ir šluokit.
- Kas tau ten skambina per pamoką į mobilųjį? Jei ten tavo tėvas, tai čia
man. - Kokia karvė čia rašė vištos koja?
- Kas čia taip pasmirdo degančia guma? Vėl mokyklos valgykloje bandelės
prisvilo? - Pažiūrėkime į lygtį, kurią ką tik nutrynė Gabija.
- Simai, tu ką, nebylys? Aš tau šaukiu, šaukiu, o tu šnekiesi toliau lyg
niekur nieko! - Tu ką, pirmą kartą iš Mėnulio iškritęs ??!!
- Taigi kas tas nelytinis dauginimasis? Tai dauginimasis be pašalinės
pagalbos. - Kas tau leido gadinti orą žiūrint visai klasei?!!
- Čia turėjo būti pliusas, bet jo nėra, todėl dauginam.
- Antrasis pasaulinis karas - tai jums ne vėžliukai nindzės.
- Gal aš ir kvailas, gal ir bukas, bet fizikos aš jus išmokysiu.
- Nagi, eik prie lentos atsakinėti, kad būtų už ką dvejetą parašyti!
- Rytoj, Edvinai, atsineši iš namų sulankstomą lovelę. Tavo mama nuo šiol
gyvens klasėje, nes man gaila ją kiekvieną dieną kviesti į mokyklą. - Taigi su dinozaurais mes išsiaiškinome ir jie išmirė. Važiuojam toliau.
- Justai! Tau žiūrėti į tą nustipusią katę kieme įdomiau ,negu į mane? Tu
man pasakyk, nebijok. Jei įdomiau, aš nusileisiu į kiemą, atsistosiu šalia
tos katės ir pasakosiu iš ten. - Namų darbai taip vadinasi ne todėl, kad juos reikia palikti namuose.
- Į tualetą išleidžiu tik su dideliu noru veide.
- Ei, jūs, paskutiniame suole! Baikit plepėti arba mikliai jus
persodinsiu: vieną į kalėjimą, o kitą - į psichiatrinę ligoninę. - Romai, nagi nutaisyk protingą veidą! Ne, ne tokį, o adekvatų savo
amžiui!