J.J., permalink
– Panele, ar galiu jums užduoti
klausimą?
– Užduokite.
– Ar suteiksite man šansą dar kartą jus
pamatyti?
– Žinoma, suteiksiu. O klausimas koks?
«»
– Jūs turite automobilį?
– Ne.
– Nesolidu kažkaip sulaukus tokio
amžiaus.
– Net nesakykite, tik sraigtasparnis su
jachta ir gelbsti.
«»
– Graži tu, mano Valyte.
– O ir tu, Romai, ne kvailys.
«»
– Juk suprantate, kodėl aš jus sustabdžiau
ir skyriau baudą?
– Ne, bet ar jums vaikystėje mama nesakė,
kad nemandagu trukdyti žmonėms,
kai jie kalba telefonu?
«»
Įeina verslininkas su užsieniečių grupe į
savo biurą ir sako sekretorei:
– Daivute, man kavos, o šitiems trims
ožiams – kefyro.
Balsas iš grupės:
– Dviem ožiams, aš – vertėjas.
«»
Savo namo prieangyje sėdi senas žydas
ir susigraudinęs stebi kieme žaidžiantį
anūką:
– Koks stebuklas, koks nuostabus berniukas
mūsų Monečka! Kad bent žinočiau,
jog jis – tikrai mano anūkas...
Seno žydo sūnus, berniuko tėvas, nugirdęs
tuos žodžius:
– Tėve, ir kaip, atleiskite, turėčiau jus suprasti?!
Jūs kažką tokio žinote apie mano
žmoną?
Senukas jį nuramina:
– Na, ne, ne apie tavo...
«»
– Gydytojau, o ta mokama operacija
būtina?
– Žinoma, kad būtina. Be tos operacijos
Alpėse nepaslidinėsi…
– O kuriems galams man tos Alpės ir
slidinėjimas?
– O apie jus, gerbiamasis, niekas ir
nekalba. «»
Romantiškai nusiteikusi mergina, vaikščiodama
su vaikinu po mišką, sustoja
priešais medį:
– Puikusis ąžuole, – svajingai ištaria
ji, – ką tu man pasakytum, jei mokėtum
kalbėti?
– Tikriausiai jis pasakytų: ,,Prašau
man atleisti, bet aš – alksnis“, – sako jos
palydovas.
«»
Dvi kavinės darbuotojos dalijasi sausainių
receptu.
– Rašyk: imame keturis kiaušinius...
– Aha, vadinasi, galima du.
– Rašyk keturis, originale buvo aštuoni.