J.J., permalink
Marsiečių vaikas sako tėvams:
– Mums mokytoja liepė rytoj į pamoką
žmogų atsinešti.
Mama:
– Ir tu mums sakai tai tik dabar, devintą
valandą vakaro?
«»
– Tadai, nekalbėsiu užuolankomis. Jo vardas
– Edenas, ir jis yra nuostabus. Man sunku
tai ištarti, bet aš, ko gero, jį įsimylėjau...
Tačiau žadėjau tau niekada nemeluoti, todėl
privalau prisipažinti.
– Judita, tu išprotėjai! Mes jau turim tris
katinus!..
«»
– Aš – vegetaras. Ką patartumėte man
užsisakyti jūsų restorane?
– Taksi.
«»
– Brangioji, nebesipykim daugiau
niekada?
– Kaip tada reikės gyventi?
«»
Du studentai – prieš sesiją:
– Ką čia skaitai?
– Kvantinę mechaniką.
– O kodėl aukštyn kojom?
– Koks skirtumas.
«»
– Izia, pavaišink Saročką saldainiuku.
– Ji nenori.
– O tu klausei?
– Tai negi aš ir taip nematau?
«»
Sudužus laivui išsigelbėjęs vyriškis negyvenamojoje
saloje sako palmei:
– Prisiekiu, jeigu ne tu, Gita, tai jau seniai
būčiau išėjęs iš proto!..
«»
– Jūs susirgote?
– Ne.
– O tai kodėl tabletes geriate?
– Galiojimo laikas baigiasi.
«»
– Alio! Ar čia fotomodelių agentūra?
– Taip.
– O kiek jūs mokate savo modeliams?
– Mes gerai mokame, bet priimame tik
tas, kurių matmenys 90 x 60 x 90.
– Tai – ne problema, visi mano matmenys
ir yra būtent tokie: ir ūgis, ir amžius, ir
svoris.