J.J., permalink
Susitiko seniai nesimatę bičiuliai:
– Kaip gyveni?
– Nesiskundžiu. Žmona ir vaikai sveiki,
visa kita taip pat gerai. O tu kaip?
– O aš su žmona skiriuosi.
– Na, ką tu čia sugalvojai?.. Juk taviškė tokia
rūpestinga šeimininkė, švaruolė, darbštuolė,
namus tvarko be paliovos.
– Tai taip ir yra: atsikeli naktį vandenėlio
atsigerti, sugrįžti – jau lova paklota.
«»
– Koks tavo didžiausias trūkumas?
– Esu siaubingas tinginys.
– Ką tu sakai... Tinginiai tokie gerai įmitę
dažniausiai būna, o tu liesutis.
– Aš tingiu valgyti.
«»
– Brangioji, mano sriuboje – tarakonas!
– Kur?! Čia juk bazilikas...
– Bazilikas?! Tu jam ir vardą davei?!..
«»
Mama auklėja sūnų:
– Berniukas blogai elgėsi, ir vilkas jį suėdė.
O jeigu berniukas būtų elgęsis gerai,
kaip tada būtų?
Sūnus:
– Vilkas vis tiek jį suėstų, tik su didesniu
malonumu.
«»
– Brangusis, aš noriu gyventi su tavimi
ilgai ir laimingai!
– Brangioji, jeigu tu gyvensi laimingai, aš
ilgai netrauksiu...
«»
– Gydytojau, man skauda viską!
– Na, jūs perlenkiate lazdą, tėvuk: viskam
jums pinigų neužteks.
«»
– Stiuardese, kodėl nuo jūsų sklinda konjako
kvapas?
– Skristi bijau!
– Kodėl gi jūs tada tokią profesiją
pasirinkote?
– Konjaką mėgstu...
«»
– Tu žinai garsiąją Rodeno skulptūrą
,,Mąstytojas“?
– Taip! O ką?
– Mane štai seniai domina: na, apie ką
gali galvoti nuogas vyras?!
«»
– Pirmadienį visada jaučiuosi esąs
Robinzonas Kruzas.
– Kodėl?
– Labai ilgiuosi penktadienio!..