On 04/05/2021 09:15, Arj wrote:
kiek chemija atsimenu - jauciu druskos. Dar gali sieros ir azoto
rugsties prideti, isvis karaliskas misinys gausis.
Būna rūgščių kombinacijų, kurios vietoj ėsdinimo paviršių pasyvuoja.
Konkrečiai tai būdinga koncentruotai sieros rūgščiai. Taigi persistengt
nebūtina, ir nebūtinai padės (ypač kalbant apie sieros rūgštį).
Labiausia ėsdina tos rūgštys, kurių pagrindu formuojamos druskos yra
tirpiausios: druskos ir azoto. Sulfatai gana netirpūs.
No ir aip itariu procesas stipriai pagreitetu, jei padetum "mechaniskai"
- cinkas (kaip ir aliuminis) chemiskai labai aktyvus, bet va ju oksidai
- labai stabilus, ta oksidu danga ir saugo juos
Čia reiktų skirti, apie ką kalbam: cheminius ar technologinius dangų
atsparumus. Chemiškai tiek aliuminio, tiek zinko oksidai ganėtinai
reaktyvūs (ypač pirmasis, puikiai reaguoja su vandeniu), o va jų dangas
formuojant specialiu būdu galimas ir visai neprastas pasyvavimo lygis
S.
reikia paprasto rūdijančio vaizdo. Nedengtų reikiamo tipo nėra.
Randu, kad merkia į citrinos rūgšties tirpalą, actą, į druskos
rūgšties tirpalą. Kas efektyviau?
Varžtų ir veržlių daug, bus keli kg.
Filmukuose rodo porą veržlių, kurias sumerkia į puslitrį. Tai sunku
spręst koks ten tirpalo koncentracijos lygis ir kiek realiai reikia
laikyt. Tarkim elementarias kalkes nutirpdyt arbatinuke reikai kelis
kart daugiau citrinos rūgšties, nei sulfamino, o ir procesas ilgesnis.