J.J., permalink
Mes, vyrai, mėgstame to klausti, tačiau tokiam klausime skamba jau ir pats
atsakymas - užtai ir viena, kad graži ir protinga. O juk tokios moters ir
pasirinkimo laukas mažas - vyrų, kurie nusvertų buvimo vienai
pliusus...mažai.
Įsivaizduokime - ji pabunda ryte savo lovoje, įsijungia muziką, tą, kuri
patinka Jai ir tokiu garsu, koks tinkamas Jai. Verda kavą, kurios nori,
vaikšto su šuniu, kiek nori, į dušą eina be eilės ir pritaškyto veidrodžio.
Rengiasi kaip nori, išeina iš savo buto, sėdasi į savo automobilį ir
važiuoja savo reikalais arba uždirbti savo pačios pinigus.
Vakare laisvalaikis sau, sportas, mėgiami draugai, grįžimas namo, kada nori
ir įsipylimas dar vieną taurę vyno prie TV. Indaplovę galima iškrauti ir
rytoj, ir poryt. Ji gyvena gyvenimą sau ir šiame etape jai reikia būtent to.
Ir ne dėl to, kad jai patinka visada būti vienai ar nesitvarkyti kartais
namų. Ji jau buvo ne viena, ji jau mylėjo, gyveno kitu žmogum. Ji gali bet
kada tą pakartoti, bet būtina viena sąlyga - jausmas, kad tą daryti verta.
Aukoti savo laisvę, emocijas, jėgas, savo sielą - tam, kuris padarytų ją dar
stipresne. Dar laimingesne. Dar laisvesne. Nes silpna ji jau buvo,
nusivylusi ji jau buvo, sužeista ir pažeidžiama ji jau buvo. Ir kol nėra
tikėjimo, pasitikėjimo - jausmo, kad tai Jis, ji visada rinksis savo pačios
saugumą ir laisvę. Iki tol, kol šalia atsiras Tas žmogus. Tas, dėl kurio bus
verta pritildyti savo muziką.
(M. Balkevičius )