Visiškai teisingai parašei dėl kainos/paklausos.
Esu dirbęs su buitine technika ir šiek tiek žinau baldų maržas. Tad tik
šiek papildysiu - yra šiokia tokių skirtumų skirtingoms prekių grupėms.
Antkainiai skiriasi brangioms ir pigioms prekėms. Tarkime kokiam
smulkiam plaukų segtukui gali būti ir 500 procentų antkainis (t.y.
savikaina 10 cnt, pardavimo kaina 50 cnt).
O pvz. nuo teliko, kainavusio 800 litų uždirbdavau ~80 litų.
Tai yra šiokia tendencija - kuo brangesnis daiktas - mažesnė marža. Apie
prabangos sektorių nekalbant, žinoma.
Taip pat yra prekių grupės specifika, taip susiformavo
konkurenciniai/prekybos ypatumai, kad buitinės technikai marža mažesnė,
nei baldams, drabužiams, avalynei.
Normalios, brendinės buitinės technikos marža būdavo apie 30 procentų.
Kinietiškoms nesamonėms aka "FIRST" ir pan. galėjo marža siekti 100 ir
daugiau procentų.
O štai baldų ir drabužių maržos, palyginus su buitinės technikos - daug
didesnės. 100 procentų marža - visiška norma. Nereti net 300 procentai
ir daugiau. (pvz. kaklajuostės, kuri parduotuvėje kainuoja 20 eurų,
savikaina 2 eurai, jei iš kašmyrinių kačiukų nuausta)
Gali būti ir parduodami tam tikri dalykai nuostolingai. Maisto
parduotuvėse dažnai pienas ir bananai yra tokios prekės, kurių pigumu
bandoma privilioti tam tikros pajamų grupės vartotojus, tad pigiausia
linija gali būti parduodama ir į minusą.
Negaliu tiksliai pasakyti konkrečių modelių maržos, bet spėčiau - nuo
tos viryklės už 139 eurus bus uždirbta 10-30 eurų, o nuo stelažo už 200
eurų - mažiausiai 100 eurų.
On 2022-01-24 12:42, xc wrote:
Nu blin, negi čia ekonomikos pradžiamokslius reiks pradėt mokyt?
Svarbiausia taisyklė - prekė nereguliuojamoje rinkoje kainuoja ne tiek,
kiek ten sukišta medžiagų/darbo ir t.t., o tiek, už kiek ją galima
parduoti. Jei, pvz., pats keptum bandeles, kurių produktų savikaina 30
ct, o jas šluotų nuo lentynos po eurą, ar pultum šiaip, nes savikaina 30
ct, pardavinėti už 50 ct? :)
O šnekant apie šitą viryklę - tai marža nuo jos ar nuo lentynos
parduotuvei greičiausiai ta pati.